Įgyvendintas centralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos name variantas – vienoje patalpoje sumontuotas vėdinimo įrenginys su šilumos rekuperacija,  nuo kurio išvedžioti ortakiai į visas namo patalpas. Tokiu būdu šviežias lauko oras yra pašildomas vėdinimo įrenginio šilumokaityje iš šalinamo patalpos oro srauto atgauta šiluma. Pašildytas šviežias oras prateka per įrenginyje įmontuotą šilumokaitį ir dar papildomai pašildytas iki reikiamos temperatūros yra paduodamas į patalpas. Ištraukiamas iš patalpų užterštas oras, pratekėjęs rekuperatoriu ir atidavęs savo šilumą tiekiamam orui, yra išmetamas į vėdinimo šachtą, esančią sanitariniuose mazguose. Visą centralizuotą mechaninę vėdinimo sistemą sudaro: oro paėmimo ir padavimo grotelės bei difuzoriai, ortakiai, reguliavimo armatūra, triukšmo slopintuvai bei sistemos svarbiausias elementas – vėdinimo įrenginys su šilumos rekuperacija.

Padidėjęs oro kondicionavimo pajėgumas; išspręstos tvankaus oro problemos; sutaupytos šildymo energijos sąnaudos; sumažintas iš išorės patenkantis triukšmas ir vibracija; išvengta rūpinimosi mechanine priežiūra ir kitomis problemomis, susijusiomis su alyvos šildytuvais, siurbliais,  filtrais ir utilizavimu; užtikrinta kenksmingų bakterijų ir grybelių augimo prevencija.